Daugelis esame susidūrę su situacija, kai grįžus namo tenka ilgai sukti ratus aplink daugiabutį, ieškant laisvos vietos automobiliui. Ypač tai jaučiama vakarais, kai visi grįžta po darbo, o kiemas atrodo perpildytas. Ši problema kelia nepatogumų ir įtampą tarp gyventojų. Tad kodėl taip nutinka ir kaip galima tai išspręsti?

Pagrindinė problema slypi kiemų infrastruktūroje. Dauguma senesnių daugiabučių rajonų buvo projektuojami laikais, kai automobilių buvo gerokai mažiau. Natūralu, kad stovėjimo vietų tiesiog nepakanka šių dienų poreikiams. Antra priežastis – netvarkingas arba neatsakingas vairuotojų parkavimas. Ne visi laikosi taisyklių, o kai kurie piktybiškai stato automobilius taip, kad užima kelias vietas ar trukdo kitiems. Trečia problema – kiemuose paliekami atvykstančių svečių  ar aplinkinių namų gyventojų automobiliai, taip dar labiau sumažinant vietų skaičių.

Ką daryti, kad situacija pagerėtų? Sprendimų yra – svarbiausia, kad gyventojai imtųsi iniciatyvos. Pirmas žingsnis – tvarkingai ir aiškiai pažymėtos stovėjimo aikštelės vietos. Tai gali reikšti papildomų vietų įrengimą, esamų vietų perplanavimą arba eismo organizavimo patobulinimą. Kai kuriais atvejais verta svarstyti ir užtvaro įrengimą – jis padėtų riboti įvažiavimą tik tam tikriems gyventojams.

Žinoma, kiekvieno kiemo situacija skirtinga, todėl sprendimai turėtų būti priimami bendru sutarimu. Tačiau aišku viena – problemą įmanoma išspręsti, jei bendruomenė veikia kartu.

Viešosios ir privačios automobilių stovėjimo vietos: ką svarbu žinoti gyventojams?

Atrodo akivaizdu, kad prie daugiabučio esančios parkavimo vietos priklauso to namo gyventojams, tačiau tai ne visuomet tiesa. Jeigu aikštelė ar stovėjimo vietos įrengtos valstybei arba savivaldybei priklausančiame žemės sklype, jos laikomos bendro naudojimo. Tokiose vietose automobilius gali statyti visi – nepriklausomai nuo to, ar gyvena, ar dirba greta esančiame pastate, o gal tik šiaip atvyko.

Svarbu suprasti, kad gyventojai negali savavališkai užsitikrinti vietos tokiame kieme – pavyzdžiui, pastatydami fizines kliūtis, užtvarus, grandines ar kitus barjerus. Tokie veiksmai yra neteisėti, be to, už tai numatyta administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 str.).

Kita situacija – kai stovėjimo vietos yra įrengtos privačiame žemės sklype, dažniausiai prie naujos statybos gyvenamųjų namų. Tuomet gyventojai gali naudotis stovėjimo vietomis, kai turi tam teisę, t. y. kai stovėjimo vieta yra išsipirkta arba išnuomota. Tik tokiais atvejais galima pagrįstai reikalauti, kad vieta būtų skirta konkrečiam asmeniui ar būstui.

Kiemų užtvarai: ką būtina žinoti prieš įrengiant barjerą ar kelio ženklus

Jeigu daugiabučio kiemas yra uždaras, t. y. neturi pravažiavimo į kitus kiemus ar viešus objektus, egzistuoja galimybė riboti įvažiavimą, įrengiant mechaninį ar automatinį užtvarą. Vis dėlto, prieš priimant sprendimą dėl tokios priemonės, būtina įvertinti galimas pasekmes. Užtvertas įvažiavimas apribos patekimą ne tik pašaliniams automobiliams, bet ir specialiųjų tarnybų transportui, todėl svarbu numatyti, kaip ir kas galėtų atverti užtvarą kritiniu atveju. Be to, toks sprendimas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jei užtvaras statomas daugiabučiui faktiškai priklausančioje teritorijoje.

Svarbu įvertinti ir tai, kad didelė dalis daugiabučių namų neturi šiam tikslui tinkamai suformuotų žemės sklypų. Taigi, be tinkamai suformuotų žemės sklypų užtvarų įrengimas būtų laikomas neteisėtu. Analogiška situacija susiklostytu ir siekiant subraižyti automobilių stovėjimo vietas, ar praplatinti stovėjimo aikštelės plotą. Tai ką gi daryti? Tokiais atvejais gyventojams (jų atstovui) pirmiausia reikėtų kreiptis į to miesto ar rajono savivaldybę dėl sklypo formavimo, tuomet parengti bei suderinti konkretaus, norimo rezultato projektą (jeigu toks reikalingas). Pavyzdžiui užtvaro įrengimo projektą ir tik tada, jei jam būtų pritarta, imtis statybos.

Svarbu pažymėti, kad net jei kiemo teritorija yra suformuota ir priklauso daugiabučiui, leidimas užtvaro statybai gali būti nesuteiktas. Taip gali nutikti, jei per šią teritoriją eina pravažiavimas į kitus kiemus, jei aikštele naudojasi keli daugiabučiai, kurių gyventojai nesutinka su ribojimais, arba jeigu kiti suinteresuoti namai neturi suformuotų žemės sklypų.

Be fizinių užtvarų, kai kuriais atvejais galima svarstyti ir kelio ženklų pastatymą, ribojantį įvažiavimą į kiemą. Tačiau tokio ženklo įrengimas taip pat neturėtų būti savavališkas. Pirmiausia reikia turėti patvirtintą daugiabučio teritorijos planą, o tada kreiptis į tos vietovės savivaldybę. Tik gavus šios institucijos leidimą, ženklą įrengia tam licenciją turinti bendrovė. Reikia žinoti, kad savavališkai pastatytas ir neregistruotas ženklas yra negaliojantis, taigi jo laikymasis neprivalomas. Ar ženklas yra galiojantis, galima pasitikrinti www.vkeis.lt, tačiau prieiga yra ribota, todėl būtina kreiptis į savivaldybę, kuri turi prieigą prie visų duomenų. Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai patys kabina ženklus „Privati valda“, tačiau tokie ženklai turi būti vertinami kaip informacinio pobūdžio ir neturi jokios teisinės reikšmės.

Apibendrinant, bet kokie veiksmai, skirti riboti patekimą į kiemą, turi būti suderinti ir atlikti teisiškai teisingai. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelės tvarkymas susijęs ne tik su teisiniais ar techniniais aspektais, tačiau reikalaujantis daug derinimo ir komunikacijos, daugiabučių gyventojams verta kreiptis į savo namo administratorių, kuris gali padėti visą procesą įgyvendinti kur kas lengviau.

Kelio užtvarų statymas: reikalavimai ir teisės aktai

Svarbu žinoti, kad žemės savininkai arba žemės sklypų naudotojai, įrengdami užtvarus, turi užtikrinti, kad nepažeistų gretimų savininkų, naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Be to, dažnai pasitaiko, kad Statybos inspekcija nenagrinėja skundų dėl kelio užtvarų, nes nustatoma, jog jie yra kilnojamieji objektai. Tokiu atveju šiems objektams netaikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos, nes jie nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais.

Statant naujus statinius, statytojo teisė gali būti įgyvendinta tik tuomet, kai yra turimas statybą leidžiantis dokumentas (jei jis privalomas) ir kai žemės sklypas, kuriame statoma, yra valdomas nuosavybės teise arba naudojamas pagal kitus įstatymus nustatytus pagrindus. Visgi, yra išimčių, kai reikalavimai dėl žemės valdymo ir naudojimo gali būti netaikomi, pavyzdžiui, statant susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus valstybiniame žemės sklype. Tokiu atveju būtina gauti žemės sklypo (teritorijos) patikėtinio sutikimą.

Kelio užtvarui, kuris priskiriamas nesudėtingiesiems statiniams, būtina parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), jei jis statomas šiose teritorijose:

• kultūros paveldo objekto teritorijoje arba apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą nesudėtingąjį statinį);

• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines);

• mieste, konservacinės apsaugos teritorijose, kultūros paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektuose, valstybinio parko, rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinėse apsaugos zonose – statant II grupės nesudėtingąjį statinį;

• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kelio užtvarui, kuris priskiriamas nesudėtingiesiems statiniams, taip pat taikomi tam tikri reikalavimai pagal STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Pagal STR 2.06.04:2014 „Automobilių stovėjimo reglamentavimas“ 107 punktą, statant, rekonstruojant, remontuojant statinius, formuojant nekilnojamojo turto objektus ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele.

Pažymėtina, kad kelio užtvarui, kuris priskiriamas nesudėtingiesiems statiniams, pastatymas be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, gali užtraukti baudą.

Išvados:

1. Parkavimo problemos daugiabučių kiemuose yra sisteminės – daugeliu atvejų jos kyla dėl senos infrastruktūros, kuri nebeatitinka šiuolaikinių poreikių, netvarkingo automobilių statymo ir kiemuose paliekamų svetimų transporto priemonių.
2. Sprendimai egzistuoja, tačiau jie reikalauja bendruomenės įsitraukimo ir bendro sutarimo. Tokie sprendimai apima stovėjimo vietų perplanavimą, papildomų vietų įrengimą, eismo srautų organizavimo pakeitimus ir galimybę įrengti užtvarus.
3. Skiriama viešoji ir privati parkavimo infrastruktūra:
   • Viešos automobilių stovėjimo vietos yra bendro naudojimo ir negali būti suprantamos kaip priklausančios konkretaus daugiabučio gyventojams.
   • Privačioje žemėje gyventojai gali įsigyti ar išsinuomoti vietas ir reikalauti kitų asmenų atlaisvinti tokias vietas.
4. Užtvarų įrengimas galimas tik esant aiškiems teisiniams pagrindams:
   • Turi būti suformuotas sklypas, tam tikrais pagrindais daugiabučio gyventojai gali naudotis sklypu.
   • Reikalingas projektas ir savivaldybės pritarimas.
   • Turi būti užtikrintas privažiavimas specialiosioms tarnyboms.
5. Savavališkai įrengti užtvarai, ženklai ar kliūtys laikomi neteisėtais, už tai gali būti taikomos sankcijos. Tik oficialiai suderinti ir registruoti sprendimai turi teisinę galią.
6. Gyventojams rekomenduojama kreiptis į namo administratorių, kuris gali efektyviai inicijuoti procesus, padėti organizuoti projektų rengimą bei koordinuoti reikalingus veiksmus, padėti komunikuoti tarpusavyje ir su institucijomis.