Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, už komunalinių atliekų tvarkymą yra atsakingas atitinkamoje savivaldybėje veikiantis, paslaugą teikiantis atliekų tvarkytojas (toliau – atliekų tvarkytojas). Savivaldybės privalo užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Atliekų tvarkytojas rūpinasi konteinerių ar kitų specialiųjų surinkimo priemonių priežiūra ir remontu, netinkamas naudoti priemones atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti. Atliekų tvarkytojas turi reguliariai plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius vadovaudamasis higienos reikalavimais ir konkrečios savivaldybės nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku arba sutartyje su savivaldybe ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi nustatytu dažnumu.

! Savivaldybė privalo užtikrinti kokybišką ir prieinamą atliekų tvarkymo paslaugą, kuria rūpinasi atliekų tavrkytojos.

Atliekų rūšiavimas

Kaip žinia, vis dažniau iškyla rūšiavimo tema, siekiama sudaryti rūšiavimui palankias sąlygas ir taip sumažinti aplinkos teršimą. Konkrečios savivaldybės privalo užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams, t. y.  atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo priemones. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti.

Specialūs konteineriai turi atitikti tam tikras sąlygas:

– Turi būti įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose.

– Kitais atvejais nenurodytų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose.

– Savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, kai individualių namų savininkai neaprūpinti individualiais pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteineriais, ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose.

Specialių konteinerių galimybė turi būti suteikta visiems komunalinių atliekų turėtojams, neskaičiuojant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka).

Be kita ko, savivaldybės privalo užtikrinti mišrių komunalinių atliekų surinkimo, biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo ir antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis. Užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas bei buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas). Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų.

! Savivaldybės privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti. Specialių konteinerių galimybė turi būti suteikta visiems komunalinių atliekų turėtojams, neskaičiuojant papildomo mokesčio, išskyrus jau nustatytą.

Kas sudaro komunalinių atliekų tvarkymo kainą?

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis, užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą.

Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos, kurias sudaro ne tik gyventojų ir kitų atliekų turėtojų komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos, bet ir, pvz., mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą, sąnaudos; mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos, įskaitant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis komunalinėmis atliekomis, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant sąnaudas, kurios reikalingos sąvartyno likvidavimui ir kt.

Principas „teršėjas moka“  yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos aplinkosaugos principų, kuris reiškia, kad visa atsakomybė už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams (naudotojams). 

Įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.

Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviąją įmokos dedamąją savivaldybė gali nustatyti pasirinktinai pagal:

– nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą;

– nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių;

– gyventojų / darbuotojų skaičių.

Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną nurodytą pastoviąją įmokos dedamąją. Be to, pastovioji įmokos dalis turi būti nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams.

Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko. Kintamąją įmokos dedamąją savivaldybė gali nustatyti pasirinktinai pagal:

– naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir tūrį (dydį);

– naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį;

– atiduodamų komunalinių atliekų svorį;

– atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (nuostata galioja iki 2018-12-31).

Nustatant kintamąją įmokos dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirtos įrengtos ir (arba) tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektams naudotis skirtos konteinerių aikštelės), gali būti taikoma viena iš šių kintamųjų pasirinktinai:

– nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas;

– nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius;

– gyventojų / darbuotojų skaičius;

– atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (nuostata galioja iki 2018-12-31).

! Įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Kaip skaičiuojamos šios dalys Tiek pastoviąją, tiek kintamąją įmokos dedamąją savivaldybė gali nustatyti pasirinktinai.

Lengvatos

Vadovaujantis Konstitucija, savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita gali numatyti savivaldybės teritorijoje galiojančias rinkliavų (privalomų įmokų) lengvatas, todėl turi teisę kiekvieno gyventojo faktinę situaciją įvertinti individualiai ir priimti socialiai teisingus bei protingumo principą atitinkančius sprendimus ir sumažinti rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos mokėjimo atleisti.

Savivaldybės gali individualizuoti vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydį. Pvz., Vilniuje kintamosios dalies gali nemokėti nekilnojamojo turto objektų (NTO) savininkai arba jų įgalioti asmenys, kurie deklaruoja, kad nuo 3 iki 12 mėnesių nesinaudojo NTO (prašymą formą L2 arba Vilniaus atlieku sistemos administratorius (VASA) savitarnoje). Rinkliavos mokėtojai gali būti atleidžiami nuo pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (prašymo formą L1 arba VASA savitarnoje). Pakruojo rajono savivaldybės administracija savo internetiniame puslapyje (žr. https://www.pakruojis.lt/vietines-rinkliavos-uz-komunaliniu-atlieku-surinkima-lengvatos-ir-prasymai/1141) nurodo, kad vietinės rinkliavos lengvatos gali būti suteikiamos atliekantiems privalomąją karo tarnybą, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, besimokantiems savivaldybės teritorijoje esančių mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose ir kt.

! Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita gali numatyti savivaldybės teritorijoje galiojančias rinkliavų (privalomų įmokų) lengvatas.